...kai iš malonumo prikandu lūpą, o rankomis draskau tavo nugarą, žinau, jog viskas tęsis ne ilgiau nei iki aušros. Slogi tyla, aistros kvapas ir tavo galimybės, toli gražu neatitinkančios mano nustatytus mažiausius standartus, šią naktį daro tik dar vieną, kurią įrašysiu į aistra persmelktą, pamiršti reikalaujantį sąrašą. Jokių perdėtų jausmų ar kalbų, nes net ir norėdami nieko išspausti negalim. Tiesiog atliekam būtinumus ir susirinkę baltinius išsiskirstom.

Mano kančia tapo malonumu ir kiekvienos nakties aimanomis, o sielos balsas kalba keiksmais ir tavo vardo ištarti negali. Sudarkytos dienos ir tamsoje leidžiamos naktys. Viską skandinu besimėgaudama tyla ir tirštais, iš plaučių kylančiais dūmais. Savęs nuodijimas tapo lyg procedūra, padedanti gyventi ir veikti, nes kraujas priprato prie to mėšlo, kai buvau su tavimi. Tapau priklausoma nuo dalykų, ankščiau kėlusių man šleikštulį, nes tikėjimas tavimi užaugino storą skūrą, po kuria slepiasi paika ir patikli širdis. Bet nuo šiol būsiu ta kalė, sudarkiusi tavo gyvenimą ir geras dienas, nes tau patiks rėkti iš skausmo. Tik atleisk, jei tai bus per mažai ko esi nusipelnęs.

Pabėgau ten, kur gera, kur mane žino tik tas, kas noriu, kad žinotų. Turiu tai, ko seniai norėjau ir ko tikrai reikėjo. Nors sako, jog nuo savęs ir dalykų, būtinai turinčių įvykti nepabėgsi, nors iš tiesų aš to ir nenoriu, tačiau viskas dabar kitaip. Ir gal tai tik mano nenorėjimas pripažinti tiesos ir bandymas įrodyti sau, kad galiu viską kontroliuoti, tačiau slapčia viliuosi, jog tai vyksta pagal planą, pagal tą, kurio pakeisti aš negaliu. Dabar tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis ką gaunu. Tik turiu labai stipriai stengtis, kad visko nesugadinčiau per anksti.